Olympische Spiele

olimpinės žaidynės statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Svarbiausia ir ryškiausia XX a. pasaulinė jaunimo sporto šventė – sportininkų (bet ne šalių) individualiosios arba komandinės varžybos, kuriose dalyvauja NOK atrinkti ir TOK patvirtinti sportininkai, o varžybas vykdo atitinkamų sporto šakų tarptautinės federacijos. Olimpinės žaidynės rengiamos vieną kartą kas 4 metus. Yra ↑vasaros ir ↑žiemos olimpinės žaidynės. Sporto varžybas, panašias į Antikos žaidynes, pirmasis sumanė rengti anglas R. Doveris XVII a. pradžioje (1604 m.). Per Švč. Trejybės šventes jo dvare vykusios žaidynės pritraukė daug žiūrovų. Programoje buvo imtynės, fechtavimasis, žolės riedulys, šuoliai, metalinio kūjo ir ieties metimas. Idėją atgaivinti senovės graikų Olimpijos žaidynes iškėlė vokiečių gimnastikos sistemos pradininkas J. Ch. Gutsas-Mutsas (1759–1839), tačiau šios idėjos tada niekas nepalaikė. Prie Olimpijos žaidynių atgaivinimo labai prisidėjo vokiečių mokslininko E. Kurcijaus idėjos, išdėstytos 1852 m. Berlyne skaitytame pranešime „Olimpija“. E. Kurcijaus pastangos nenuėjo veltui. Po kelerių metų Graikijoje imtos rengti Pangraikijos žaidynės. Olimpinių žaidynių pradžia reikia laikyti 1894 m. Paryžiaus tarptautinį sporto kongresą, kuriame P. de Kuberteno siūlymu buvo nutarta reguliariai rengti pasaulio olimpines žaidynes. Pirmosios įvyko 1896 m. balandžio mėn. Atėnuose (Graikija). Jose dalyvavo 311 sportininkų iš 13 šalių. Į atidarymo iškilmes susirinko 80 tūkst. žmonių. Pagal antikinę tradiciją varžybas pradėjo lengvaatlečiai. Pirmuoju olimpiniu čempionu tapo amerikietis J. Connolly (vėliau – Harvardo universiteto garbės daktaras), trišuoliu nušokęs 13,71 m. Nuo 1924 m. rengiamos ir žiemos olimpinės žaidynės. priedas(-ai) MS Word formatas atitikmenys: angl. Olympic Games vok. Olympische Spiele rus. олимпийские игры